Apie ligas, bet ne gyvūnų

Naminiai gyvūnai iš tikrųjų nepadidina alergijos rizikos vaikams, o netgi gali ją sumažinti. Tokius faktus nustatė tyrėjai atlikę ilgalaikę studiją, prasidėjusią prieš tris dešimtmečius. Nustatyta, kad lemiamą vaidmenį vystantis alergijoms atlieka ankstyvieji vaikystės metai, rašo „Der Spiegel“.

Kai kurie „šviežiai iškepti“ tėveliai labai saugo savo vaikus nuo kontakto su gyvūnais. Kodėl? Jie baiminasi, kad gyvūnų kailis gali mažyliams sukelti alergijas ar net astmą. Tačiau dabar medikai aiškina viską kitaip. Jeigu tokie susirgimai vis tik pasirodo, tai jie tikrai nėra dažnesni nei tuose namuose, kur nėra gyvūnų. Tai paskelbė Ganesos Wegienkos vadovaujama medikų komanda iš Detroito Henry Fordo ligoninės žurnale „Clinical and Experimental Allergy“.

„Mes pateikiame naujus įrodymus, kad pirmaisiais gyvenimo metais sukauptos patirtys atskleidžia savo poveikį vėlesniame gyvenime“, – sako gydytoja ir biostatistikos specialistė G. Wegienka.

Jos komanda ir kolegos iš Džordžijos valstijos medicinos koledžo peržiūrėjo vienos didelės ilgalaikės studijos duomenis. Vadinamojoje „Detroito vaikystės alergijos studijoje“ dalyvavo nuo 1987 iki 1989 metų gimę vaikai, kurių sveikatos būklė ir gyvenimo aplinkybės būdavo kasmet nustatinėjami atliekant interviu.

Iš šios studijos tyrėjai sužinojo, kada ir kiek laiko vaikai turėjo kontaktą su šunimis ir katėmis, kurie praleisdavo daugiau nei pusę viso laiko namie. Būdami 18 metų amžiaus iš viso 565 studijos dalyviai davė kraujo mėginius, kuriuose mokslininkai ieškojo prieš šunų ir kačių platinamus alergenus nukreiptų antikūnių.

Pagrindinis studijos rezultatas skamba taip: vaikai, kurie namuose gyvena kartu su šunimis arba katėmis, nesuserga dažniau alergijomis nei tie vaikai, kurie užauga aplinkoje be naminių gyvūnų. Be to, buvo dar kartą patvirtinta, koks svarbus imuninės sistemos formavimuisi yra laikas po gimimo. Vaikai, kurie pirmuosius gyvenimo metus gyveno kartu su kate, vėliau perpus rečiau sirgdavo kačių sukeltomis alergijomis nei jų bendraamžiai, gyvenę be šių „naminių tigrų“.

Tuo tarpu iš kontakto su šunimis daugiausia naudos turėjo tik berniukai. Jeigu pirmaisiais gyvenimo metais jų namuose būdavo laikomas šis gauruotas žaidimų draugas, tai vėliau jie taip pat 50 procentų rečiau sirgdavo šunų sukeltomis alergijomis.

Mergaitėms ankstyvas kontaktas su šunimis neturėdavo jokio teigiamo poveikio. Mokslininkai galvoja, kad tai gali priklausyti nuo skirtingo jų elgesio su šiais gyvūnais.

G. Wegienkos komanda nori dar detaliau ištirti naminių gyvūnų įtaką imuninės sistemos formavimosi procesui ir ketina stebėjimą išdalinti į dar trumpesnius laikotarpius – pirmuosius tris gyvenimo mėnesius ar tik pirmąjį mėnesį. Iškart po gimimo žmogaus imuninė sistema dar nebūna pakankamai sustiprėjusi ir todėl gali būti itin neatspari ligų sukėlėjams. Per kontaktą su aplinka ji pamažu prisikuria organizmą saugančių antikūnių ir ligų išvengimo reakcijų.